GI plieninės vielos specifikacija
Nominalus Skersmuo mm | Skersmuo Tolerancija mm | Min. masė Cinko danga g/m² | Pailgėjimas ties 250 mm vėžė % min. | Tempimo Stiprumas N/mm² | Pasipriešinimas Ω/km maks. |
0,80 | ± 0,035 | 145 | 10 | 340–500 | 226 |
0,90 | ± 0,035 | 155 | 10 | 340–500 | 216,92 |
1,25 | ± 0,040 | 180 | 10 | 340–500 | 112,45 |
1,60 | ± 0,045 | 205 | 10 | 340–500 | 68,64 |
2.00 | ± 0,050 | 215 | 10 | 340–500 | 43,93 |
2,50 | ± 0,060 | 245 | 10 | 340–500 | 28.11 |
3.15 | ± 0,070 | 255 | 10 | 340–500 | 17,71 |
4.00 | ± 0,070 | 275 | 10 | 340–500 | 10,98 |
Cinkuoto plieno vielos braižymo procesas
lCinkavimas prieš piešimo procesą:Siekiant pagerinti cinkuotos plieninės vielos eksploatacines savybes, plieninės vielos tempimo iki galutinio gaminio procesas po švino atkaitinimo ir cinkavimo vadinamas dengimu prieš tempimą. Įprasta proceso eiga yra: plieninė viela – švino grūdinimas – cinkavimas – tempimas – gatava plieninė viela. Pirminis dengimas ir vėlesnis tempimas yra trumpiausias cinkuotos plieninės vielos tempimo procesas, todėl ją galima naudoti karštam cinkavimui arba elektrocinkavimui ir vėlesniam tempimui. Karštai cinkuotos plieninės vielos mechaninės savybės po tempimo yra geresnės nei plieninės vielos po tempimo. Abiem atvejais galima gauti ploną ir vienodą cinko sluoksnį, sumažinti cinko sunaudojimą ir palengvinti cinkavimo linijos apkrovą.
lTarpinis cinkavimo po braižymo procesas:Tarpinis cinkavimo po tempimo procesas yra toks: plieninė viela – švino gesinimas – pirminis tempimas – cinkavimas – antrinis tempimas – gatava plieninė viela. Vidutinio dengimo po tempimo ypatybė yra ta, kad švino grūdinta plieninė viela po vieno tempimo yra cinkuojama, o po to du kartus tempiama iki gatavo gaminio. Cinkavimas atliekamas tarp dviejų tempimų, todėl jis vadinamas vidutiniu dengimu. Vidutinio dengimo ir tempimo būdu gautos plieninės vielos cinko sluoksnis yra storesnis nei dengimo ir tempimo būdu gautas plieninės vielos cinko sluoksnis. Bendras karštai cinkuotos plieninės vielos spūdumas (nuo švino gesinimo iki gatavo gaminio) po dengimo ir tempimo yra didesnis nei plieninės vielos po dengimo ir tempimo.
lMišrus cinkavimo procesas:Norint pagaminti itin didelio stiprumo (3000 N/mm2) cinkuotą plieninę vielą, turi būti taikomas „mišrus cinkavimo ir tempimo“ procesas. Įprasta proceso eiga yra tokia: švino gesinimas – pirminis tempimas – išankstinis cinkavimas – antrinis tempimas – galutinis cinkavimas – tretinis tempimas (sausas tempimas) – gatavos plieninės vielos tempimas vandens rezervuare. Šiuo procesu galima pagaminti itin didelio stiprumo cinkuotą plieninę vielą, kurios anglies kiekis yra 0,93–0,97 %, skersmuo – 0,26 mm, o stipris – 3921 N/mm2. Cinko sluoksnis atlieka apsauginį ir sutepimo vaidmenį plieninės vielos paviršiui tempimo metu, todėl viela tempimo metu nenutrūksta..